Įvairių hortenzijų rūšių/veislių ligos ir kenkėjai: priežastys ir sprendimai

Hortenzijos (Hydrangea) – tai vieni populiariausių dekoratyvinių augalų, kurie puošia sodus ir namų aplinką savo įspūdingais, ryškiais žiedais. Šie krūmai vertinami ne tik dėl savo grožio, bet ir dėl universalumo: skirtingos hortenzijų rūšys ir veislės gali augti tiek saulėje, tiek pavėsyje, o jų žiedų spalva neretai priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo. Tačiau, kaip ir dauguma augalų, hortenzijos yra pažeidžiamos įvairių ligų bei kenkėjų, kurie gali ne tik sumažinti žiedų grožį, bet ir pakenkti augalo sveikatai.

Hortenzijų sveikatai didelę įtaką daro auginimo sąlygos ir priežiūra. Netinkamas laistymas, prastas dirvožemis ar per didelis drėgmės kiekis gali sudaryti palankias sąlygas ligoms plisti arba privilioti kenkėjus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime dažniausias hortenzijų ligas ir kenkėjus, jų atsiradimo priežastis bei efektyviausius kovos ir prevencijos būdus.

Populiariausios hortenzijų rūšys ir veislės

Nors hortenzijų rūšių yra daugybė, Lietuvoje ir kituose vidutinio klimato regionuose labiausiai paplitusios kelios pagrindinės hortenzijų rūšys. Kiekviena iš jų turi savų ypatybių, o taip pat ir skirtingą jautrumą ligoms bei kenkėjams.

Šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata)

Šluotelinė hortenzija išsiskiria dideliais, kūgio formos žiedynais, kurie žydi nuo vasaros vidurio iki rudens. Ši rūšis puikiai prisitaiko prie įvairių auginimo sąlygų ir gali augti tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje. Tačiau dėl savo gausaus žydėjimo šluotelinės hortenzijos reikalauja reguliaraus genėjimo ir tinkamo tręšimo.

Nors šios hortenzijos laikomos gana atspariomis ligoms, jos kartais gali nukentėti nuo miltligės arba šaknų puvinio, ypač jei dirvožemis yra per drėgnas arba netinkamai drenuotas. Kenkėjai, tokie kaip amarai ar tripsai, taip pat gali pakenkti šluotelinių hortenzijų lapams ir žiedams.

Stambialapė hortenzija (Hydrangea macrophylla)

Stambialapė hortenzija yra viena iš labiausiai mėgstamų dėl savo įspūdingų, rutulio formos žiedynų, kurie gali būti mėlyni, rožiniai arba balti, priklausomai nuo dirvožemio pH. Ši rūšis yra jautresnė šalčiui, todėl žiemą reikalinga papildoma apsauga.

Dėl savo jautrumo aplinkos sąlygoms stambialapės hortenzijos dažniau serga lapų dėmėtumu, šaknų puviniu arba miltlige. Taip pat jas gali pulti amarai, sraigės ir šliužai. Norint išvengti ligų, būtina užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp augalų ir vengti perlaistymo.

Ąžuolalapė hortenzija (Hydrangea quercifolia)

Ąžuolalapės hortenzijos išsiskiria savo lapais, kurie primena ąžuolo lapus, bei gražiais, kūgio formos žiedynais. Ši rūšis yra atspari šalčiui ir gali augti įvairiomis sąlygomis. Rudenį lapai įgauna raudonai oranžinį atspalvį, todėl ši hortenzija puošia sodą ne tik žydėjimo metu.

Nors ąžuolalapės hortenzijos yra gana atsparios ligoms, jos taip pat gali nukentėti nuo šaknų puvinio arba miltligės, ypač jei augalas auga pernelyg drėgnoje vietoje. Sraigės ir šliužai taip pat mėgsta šios hortenzijos lapus, todėl reikalingos prevencinės priemonės.

Vijoklinė hortenzija (Hydrangea anomala subsp. petiolaris)

Vijoklinės hortenzijos yra puikus pasirinkimas sienoms, tvoroms arba pavėsinėms apželdinti. Ši rūšis gali užaugti iki kelių metrų aukščio ir sukurti tankų, žydintį kilimą. Nors vijoklinės hortenzijos yra gana atsparios aplinkos sąlygoms, jos reikalauja gero dirvožemio drenažo ir saikingos drėgmės.

Dažniausios šios rūšies problemos – šaknų puvinys ir lapų dėmėtumas. Taip pat, jei augalas auga prastai vėdinamoje vietoje, gali atsirasti miltligė. Kenkėjai, tokie kaip voratinklinės erkės ir tripsai, taip pat gali pakenkti vijoklinių hortenzijų sveikatai.

Dažniausios hortenzijų ligos: priežastys ir sprendimai

Hortenzijos, kaip ir kiti sodo augalai, yra jautrios įvairioms ligoms, kurios gali paveikti jų lapus, stiebus, žiedus ar net šaknis. Nors tinkama priežiūra ir geros auginimo sąlygos gali padėti išvengti daugumos problemų, kartais ligos pasireiškia net ir labiausiai prižiūrimuose soduose. Žinant pagrindines ligų priežastis ir kaip su jomis kovoti, galima išsaugoti hortenzijų grožį ir sveikatą.

Miltligė (Erysiphe spp.)

Kaip atpažinti miltligės požymius ant hortenzijų?
Miltligė pasireiškia kaip baltos, miltelių pavidalo dėmės ant lapų, stiebų ir kartais žiedų. Užsikrėtę lapai gali pradėti ruduoti, gelsti ir galiausiai nukristi. Liga dažniausiai plinta drėgnoje ir šiltoje aplinkoje, kai oro cirkuliacija tarp augalų yra nepakankama.

Priežastys:

• Per didelė drėgmė ir bloga ventiliacija.
• Vandens lašų užsilikimas ant lapų po laistymo.
• Tankus augalų sodinimas, trukdantis oro cirkuliacijai.

Sprendimai:

• Užtikrinti, kad hortenzijos būtų sodinamos pakankamai retai, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti tarp jų.
• Laistyti augalus ties šaknimis, vengiant vandens patekimo ant lapų.
• Naudoti fungicidus (pvz., sieros pagrindu pagamintus preparatus) ankstyvose ligos stadijose.
• Natūrali priemonė – purkšti augalus sodos tirpalu (1 arbatinis šaukštelis sodos, 1 litras vandens, kelios lašų indų ploviklio).

Pilkoji puvinys (Botrytis cinerea)

Kaip atpažinti pilkosios puvinio požymius?
Liga pasireiškia pilkšvu, pūkuotu pelėsiu ant žiedų, lapų ir stiebų. Užkrėstos vietos gali pradėti pūti, atsiranda tamsių, vandeningų dėmių. Pilkoji puvinys dažniausiai pažeidžia hortenzijas drėgnu oru arba kai augalai yra per tankiai sodinami.

Priežastys:

• Per didelė drėgmė, ypač ilgai išliekanti po lietaus ar laistymo.
• Bloga oro cirkuliacija tarp augalų.
• Per didelis azoto trąšų kiekis, skatinantis pernelyg tankią lapiją.

Sprendimai:

• Pašalinti visus užkrėstus lapus, žiedus ir stiebus, kad liga neplistų.
• Užtikrinti tinkamą oro cirkuliaciją, genint augalus ir retinant tankią lapiją.
• Naudoti fungicidus, skirtus pilkajam puviniui gydyti.
• Laistyti augalus tik rytais, kad lapai spėtų išdžiūti iki vakaro.

Šaknų puvinys (Phytophthora spp.)

Kaip atpažinti šaknų puvinio požymius?
Šaknų puvinys dažniausiai pastebimas per visą augalą: hortenzijos lapai pradeda vysti, gelsti arba ruduoja, net jei dirvožemis yra pakankamai drėgnas. Augalas gali lengvai išsitraukti iš žemės dėl pažeistų šaknų. Liga plinta dirvožemyje per vandenį, todėl dažnai pasireiškia augalams, augantiems užmirkusiose vietose.

Priežastys:

• Prastas dirvožemio drenažas ir nuolat per šlapios šaknys.
• Per dažnas ir gausus laistymas.
• Užkrėstas dirvožemis arba augalai.

Sprendimai:

• Persodinti hortenziją į geriau drenuojamą vietą arba pakeisti dirvožemį į lengvesnį, mažiau sulaikantį drėgmę.
• Sumažinti laistymą ir leisti dirvožemiui išdžiūti tarp laistymų.
• Naudoti fungicidus, kurie padeda kovoti su šaknų puviniu.
• Profilaktiškai sodinant hortenzijas naudoti sveiką ir patikrintą dirvožemį bei mulčiuoti augalus, vengiant organinės medžiagos, kuri gali sulaikyti per daug drėgmės.

Lapų dėmėtumas (Cercospora spp.)

Kaip atrodo hortenzijų lapai, kai juos paveikia lapų dėmėtumas?
Ant hortenzijų lapų atsiranda smulkių, tamsių dėmių, kurios vėliau gali susilieti į didesnes nekrozes. Užkrėsti lapai gali pagelsti, o vėliau nukristi. Ši liga dažniausiai plinta lietingu oru arba kai vandens lašai ilgai laikosi ant lapų.

Priežastys:

• Vandens perteklius ant lapų, ypač laistant vakarais arba per lietingą sezoną.
• Tankus augalų išdėstymas ir prasta ventiliacija.
• Dirvožemio trūkumas mikroelementų, kurie stiprina augalų imunitetą.

Sprendimai:

• Pašalinti ir sunaikinti užkrėstus lapus, kad liga neplistų.
• Laistyti augalus ties šaknimis, vengiant lapų sudrėkinimo.
• Naudoti fungicidus, skirtus lapų dėmėtumui gydyti.
• Užtikrinti augalų tręšimą mikroelementais, kurie padeda sustiprinti augalų imunitetą (pvz., varis, cinkas).

Pagrindiniai hortenzijų kenkėjai: kaip atpažinti ir kontroliuoti?

Be ligų, hortenzijas taip pat dažnai puola įvairūs kenkėjai, kurie gali pakenkti lapams, žiedams ar net šaknims. Kenkėjų sukeliami pažeidimai ne tik pablogina augalo estetinę išvaizdą, bet ir gali silpninti augalo sveikatą, sumažinti žydėjimą ar net visiškai sunaikinti krūmą. Žemiau aptariame dažniausiai hortenzijas puolančius kenkėjus, jų atpažinimo požymius ir kontrolės būdus.

Amarai (Aphididae)

Kaip atpažinti amarų požymius ant hortenzijų?
Amarai – tai smulkūs, minkštakūniai vabzdžiai, dažniausiai žalios, juodos arba baltos spalvos, kurie kaupiasi ant jaunų lapų, stiebų ir žiedų. Jie minta augalų sultimis, dėl ko hortenzijų lapai gali pradėti gelsti, deformuotis arba garbanotis. Be to, amarai išskiria lipnią medžiagą – medaus rasą, ant kurios gali atsirasti juodos suodžių grybelio dėmės.

Kokius augalus amarai labiausiai traukia?
Amarai mėgsta augalus, kurie turi minkštus, sultingus audinius. Jie dažniau puola jaunas hortenzijas arba tuos augalus, kurie buvo pertręšti azoto turinčiomis trąšomis, skatinančiomis greitą lapų augimą.

Kaip kontroliuoti amarus?

• Natūralios priemonės: Naudoti muilo tirpalą (1 šaukštas natūralaus skysto muilo į 1 litrą vandens) ir purkšti ant amarų užkrėstų vietų. Taip pat galima naudoti česnako arba dilgėlių užpilą.
• Biologinė kontrolė: Skatinti natūralių amarų priešų – boružių, žaliųjų auksabalių ar parazitinių vapsvų – gyvenimą sode.
• Cheminės priemonės: Esant stipriam užkrėtimui, naudoti insekticidus, tačiau laikytis gamintojo nurodymų dėl naudojimo dažnumo ir saugumo.

Voratinklinės erkės (Tetranychidae)

Kaip atpažinti voratinklinių erkių buvimą ant hortenzijų?
Voratinklinės erkės yra labai smulkūs kenkėjai, kuriuos sunku pastebėti plika akimi. Pirmieji požymiai – lapų pageltimas, smulkios gelsvos arba sidabrinės dėmelės ir voratinklio pavidalo tinklai ant lapų apatinės pusės. Smarkiai užkrėsti lapai gali nudžiūti ir nukristi.

Kokiomis sąlygomis šie kenkėjai labiausiai dauginasi?
Voratinklinės erkės mėgsta sausą ir šiltą orą. Todėl jos dažniausiai puola hortenzijas vasaros metu, kai mažai lyja ir oras yra karštas.

Kaip kontroliuoti voratinklines erkes?

• Reguliarus vandens purškimas: Švelniai purkšti augalus vandeniu, kad erkės būtų nuplaunamos nuo lapų. Taip pat padeda palaikyti didesnę oro drėgmę, kuri nepalanki erkėms.
• Natūralios priemonės: Naudoti muilo ar aliejų tirpalus (pvz., neemų aliejų), kurie padeda sunaikinti erkes.
• Cheminiai akaricidai: Jei natūralios priemonės nepadeda, galima naudoti specialius preparatus nuo erkių, tačiau būtina laikytis saugumo instrukcijų.

Tripsai (Thysanoptera)

Kokie požymiai rodo tripsų buvimą?
Tripsai – tai smulkūs, pailgi vabzdžiai, dažniausiai juodos arba gelsvos spalvos. Jie maitinasi augalų sultimis, palikdami smulkias sidabrines dėmes ant lapų ir žiedų. Tripsai taip pat gali deformuoti žiedlapius, o jų išmatos atrodo kaip smulkūs juodi taškeliai ant lapų.

Kaip tripsai pažeidžia hortenzijas?
Tripsų įkandimai ne tik fiziškai pažeidžia augalo audinius, bet ir gali pernešti įvairias virusines ligas, kurios dar labiau silpnina hortenzijas.

Kokiomis priemonėmis kovoti su tripsais?

• Geltonos lipnios gaudyklės: Tripsai traukia geltona spalva, todėl šios gaudyklės padeda sumažinti kenkėjų populiaciją.
• Natūralios priemonės: Purkšti augalus muilo arba aliejų tirpalais. Taip pat galima naudoti insekticidinius muilus.
• Cheminiai insekticidai: Esant stipriam užkrėtimui, naudoti specialius preparatus nuo tripsų.

Sraigės ir šliužai

Kodėl šie kenkėjai traukia prie hortenzijų?
Sraigės ir šliužai mėgsta hortenzijų lapus, ypač kai jie yra jauni ir minkšti. Šie kenkėjai aktyviausi naktį arba drėgnomis sąlygomis, todėl dažniausiai jų veiklos požymiai – skaidrios gleivės ir skylėti lapai – pastebimi ryte.

Kaip apsaugoti hortenzijas nuo šių kenkėjų?

• Rankinis surinkimas: Anksti ryte arba vėlai vakare surinkti sraiges ir šliužus rankomis.
• Barjerai: Naudoti smulkintą kiaušinių lukštų, pelenų ar smėlio barjerus aplink augalus, nes sraigėms ir šliužams sunku judėti tokiu paviršiumi.
• Natūralūs priešai: Skatinti paukščių, varlių ar ežių gyvenimą sode.
• Biologinės priemonės: Naudoti biopreparatus su parazitinėmis nematodomis, kurios naikina šliužus.

Kaip išvengti hortenzijų ligų ir kenkėjų?

Nors hortenzijos yra gana atsparūs augalai, tinkama prevencija gali padėti išvengti daugumos ligų ir kenkėjų daromos žalos. Svarbiausia yra sukurti augalams optimalias augimo sąlygas, užtikrinti reguliarią priežiūrą ir laiku reaguoti į pirmuosius problemų požymius. Žemiau pateikiamos pagrindinės rekomendacijos, kaip išvengti hortenzijų ligų ir kenkėjų invazijos.

Tinkamos auginimo sąlygos

Dirvožemio rūgštingumas

• Stambialapėms hortenzijoms: Mėlynos spalvos žiedams dirvožemis turi būti rūgštus (pH 5,0–5,5), o rožiniams – neutralus arba šiek tiek šarminis (pH 6,0–6,5).
• Kitoms hortenzijų rūšims: Dažniausiai tinka lengvai rūgštus arba neutralus dirvožemis (pH 6,0–6,5).

Kaip reguliuoti dirvožemio pH:

• Norint padidinti rūgštingumą, galima naudoti durpes, spygliuočių žievę arba specialius rūgštinančius preparatus.
• Siekiant sumažinti rūgštingumą, dirvožemį galima kalkinti arba naudoti dolomito miltelius.

Apšvietimas ir drėgmė

• Hortenzijos geriausiai auga daliniame pavėsyje arba vietose, kur yra rytinė saulė ir popietinis pavėsis.
• Vengti visiškai saulėtų vietų, kur augalai gali perkaisti, taip pat gilių pavėsių, kur trūksta šviesos.
• Dirvožemis turi būti drėgnas, tačiau gerai drenuotas. Hortenzijos nemėgsta užmirkusių vietų, nes tai skatina šaknų puvinio vystymąsi.

Reguliarus augalų priežiūros grafikas

Genėjimas

• Šluotelinės ir ąžuolalapės hortenzijos: Genimos ankstyvą pavasarį, kol nepradėjo sprogti pumpurai. Genint pašalinami seni, silpni ir ligoti stiebai, o likusieji patrumpinami iki 1/3.
• Stambialapės hortenzijos: Genimos po žydėjimo, nes jos žiedus formuoja ant senų stiebų. Svarbu nepažeisti pumpurų, kurie žydės kitais metais.
• Vijoklinės hortenzijos: Reikia tik minimalios priežiūros, pašalinant tik nudžiūvusius ar pažeistus ūglius.

Kodėl genėjimas svarbus?

• Sumažina ligų riziką, užtikrindamas gerą oro cirkuliaciją.
• Padeda suformuoti estetišką krūmo formą ir skatina gausesnį žydėjimą.

Laistymas ir tręšimas

• Hortenzijas rekomenduojama laistyti reguliariai, ypač sausros laikotarpiais. Geriausia laistyti anksti ryte arba vakare, kad vanduo nespėtų išgaruoti.
• Naudoti mulčią (žievės, šiaudų, spyglių) aplink šaknis, kad būtų išlaikyta drėgmė ir sumažinta piktžolių augimo rizika.
• Tręšimas:
  • Pavasarį naudoti kompleksines trąšas, turinčias azoto, fosforo ir kalio.
  • Vasarą daugiau dėmesio skirti kalio ir fosforo turinčioms trąšoms, skatinančioms žydėjimą.
  • Rudenį rekomenduojama vengti azoto, kad augalai tinkamai pasiruoštų žiemai.

Natūralios ir prevencinės priemonės

Biologinės priemonės nuo kenkėjų

• Boružės: Jos minta amarais, todėl naudinga skatinti jų populiaciją sode.
• Žaliosios auksabalkės: Efektyviai naikina amarus ir tripsus.
• Parazitinės vapsvos: Natūraliai kontroliuoja kenkėjų populiaciją.

Natūralūs purškalai ir tirpalai

• Sodos tirpalas: Padeda nuo miltligės (1 arbatinis šaukštelis sodos, 1 litras vandens, keli lašai indų ploviklio).
• Neemų aliejus: Efektyvus prieš amarus, tripsus ir voratinklinius erkės.
• Česnako arba svogūnų užpilas: Natūraliai atbaido kenkėjus ir turi priešgrybelinių savybių.

Kaip užkirsti kelią ligų plitimui?

• Reguliarus augalų stebėjimas: Tikrinti lapus, žiedus ir stiebus dėl dėmių, puvinio ar kenkėjų požymių.
• Sunaikinti pažeistus augalų dalis: Užkrėsti lapai ir stiebai turi būti šalinami ir deginami, kad liga neplistų.
• Sukuriant sveiką ekosistemą sode: Įvairovė augalų, kurie atbaido kenkėjus arba pritraukia naudingus vabzdžius, gali padėti natūraliai reguliuoti kenkėjų populiaciją.

Dažniausiai užduodami klausimai apie hortenzijų ligas ir kenkėjus

Hortenzijų augintojai dažnai susiduria su įvairiais klausimais apie šių augalų priežiūrą, ligų prevenciją ir kovą su kenkėjais. Pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės išlaikyti hortenzijas sveikas ir žydinčias visą sezoną.

1. Ar hortenzijas reikia purkšti prevenciškai, net jei nėra ligų požymių?

Taip, prevencinis purškimas gali padėti išvengti ligų ir kenkėjų invazijos, ypač jei sode anksčiau buvo problemų su miltlige, lapų dėmėtumu ar amarais. Prevencinėms priemonėms tinka:

• Biologiniai preparatai: Pavyzdžiui, neemų aliejus, kuris ne tik apsaugo nuo kenkėjų, bet ir turi priešgrybelinį poveikį.
• Natūralūs tirpalai: Sodos ar muilo tirpalai, naudojami kartą per 2–3 savaites, gali padėti apsaugoti hortenzijas nuo miltligės ir kenkėjų.

Svarbu nepersistengti su cheminiais fungicidais ar insekticidais, nes jie gali paveikti ne tik kenkėjus, bet ir naudingus vabzdžius bei sutrikdyti sodo ekosistemą.

2. Kaip dažnai reikia tikrinti augalus dėl kenkėjų?

Rekomenduojama hortenzijas ir kitus sodo augalus apžiūrėti bent kartą per savaitę. Pavasarį ir vasarą, kai kenkėjai ir ligos aktyviausi, patikrinimus verta atlikti dažniau, ypač po lietaus arba sausros laikotarpiais. Apžiūrėkite:

• Lapų apatinę pusę: Čia dažnai slepiasi amarai, voratinklinės erkės ir tripsai.
• Stiebus ir žiedus: Ieškokite pelėsių, juodų dėmių ar lipnių medžiagų, kurios gali rodyti kenkėjų buvimą.
• Dirvožemį aplink augalus: Stebėkite, ar nėra sraigių ir šliužų pėdsakų (gleivių) arba pačių kenkėjų.

3. Ar galima derinti natūralias ir chemines priemones?

Taip, tačiau svarbu tai daryti atsargiai. Pavyzdžiui, galima naudoti natūralias priemones kaip prevencinę priemonę, o cheminius preparatus – tik atsiradus rimtesniems problemų požymiams. Naudojant cheminius preparatus:

• Laikytis gamintojo nurodymų: Nekartoti purškimo dažniau, nei rekomenduojama, ir vengti per didelės koncentracijos.
• Derinti purškimus: Jei naudojote cheminį fungicidą, nenaudokite kitų purškalų (pvz., sodos tirpalo) bent kelias dienas, kad išvengtumėte augalų nudegimų.

4. Ką daryti, jei hortenzijos jau užsikrėtė liga ar kenkėjais?

Jei pastebėjote ligos ar kenkėjų požymius:

1. Izoliuokite paveiktus augalus: Jei įmanoma, atskirkite juos nuo sveikų, kad liga ar kenkėjai neplistų.
2. Pašalinkite pažeistas dalis: Atsargiai nukirpkite sergančius lapus, stiebus ar žiedus ir sudeginkite juos arba išmeskite toli nuo sodo.
3. Naudokite tinkamus preparatus: Priklausomai nuo problemos, pasirinkite tinkamą fungicidą ar insekticidą.
4. Stebėkite augalą: Po gydymo kelias dienas atidžiai stebėkite, ar liga ar kenkėjai nesugrįžta.

5. Ar hortenzijų ligos ir kenkėjai gali pakenkti kitiems sodo augalams?

Taip, kai kurios ligos ir kenkėjai gali lengvai persimesti į kitus sodo augalus:

• Miltligė: Gali plisti ant rožių, flioksų, agurkų ir kitų augalų.
• Amarai: Minta įvairių rūšių augalų sultimis, ypač jaunais lapais ir ūgliais.
• Tripsai ir voratinklinės erkės: Taip pat gali pulti daugybę dekoratyvinių ir daržovių augalų.

Norint apsaugoti visą sodą, svarbu laiku imtis prevencinių priemonių ir greitai reaguoti į pirmuosius ligų ar kenkėjų požymius.

6. Kaip paruošti hortenzijas žiemai, kad sumažėtų ligų rizika kitą sezoną?

• Rudens genėjimas: Pašalinkite visus sergančius ar pažeistus stiebus ir lapus.
• Surinkite nukritusius lapus: Jie gali būti ligų šaltiniu pavasarį.
• Mulčiuokite augalus: Naudokite sausas lapų, šiaudų ar spyglių mulčias, kad apsaugotumėte šaknis nuo šalčio ir sumažintumėte dirvožemio drėgmės svyravimus.
• Apsauga nuo drėgmės: Įsitikinkite, kad vanduo neužsilaiko aplink augalų šaknis, nes per didelė drėgmė žiemą gali skatinti šaknų puvinio vystymąsi.

Išvada: kaip išlaikyti sveikas ir žydinčias hortenzijas?

Hortenzijos – tai puošnūs ir nereiklūs augalai, galintys papuošti bet kurį sodą savo įspūdingais žiedais. Tačiau norint užtikrinti jų sveikatą ir ilgalaikį žydėjimą, būtina tinkamai rūpintis augalais, atkreipti dėmesį į galimas ligas ir kenkėjus bei laiku imtis prevencinių priemonių.